- iščiuoklėti
- iščiúoklėti tr. 1. padėti sustiprėti prižiūrint, puoselėjant: Sirgo, paki aš jį iščiúoklėjau Trgn. | refl.: Tu matai, kokie paršai išsičiúoklėjo Ktk. 2. išlavinti, išmokyti: Ištraukiau iš purvo, iščiúoklėjau piemenį, – dabar nebeatsimena Ktk. | refl.: Matai, kaip tas vėplys išsičiúoklėjo – ir skaityt moka, ir kalbos su žmonėm turi Lel. \ čiuoklėti; iščiuoklėti; pračiuoklėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
